2. Užpildas (įpurškimo plastiko liejimas)
Užpildai, taip pat žinomi kaip užpildai, gali pagerinti plastiko stiprumą ir atsparumą karščiui bei sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, medienos miltelių pridėjimas prie fenolio dervos gali labai sumažinti išlaidas, padaryti fenolinį plastiką vienu pigiausių plastikų ir žymiai pagerinti mechaninį stiprumą. Užpildus galima skirstyti į organinius ir neorganinius užpildus, pirmieji – medienos milteliai, skudurai, popierius ir įvairūs audinių pluoštai, o antrieji – stiklo pluoštas, diatomitas, asbestas, suodžiai ir kt.
3. Plastifikatorius (įpurškimo plastiko liejimas)
Plastifikatoriai gali padidinti plastikų plastiškumą ir minkštumą, sumažinti trapumą ir palengvinti plastiko apdorojimą bei formavimą. Plastifikatoriai paprastai yra aukštos virimo temperatūros organiniai junginiai, kurie maišosi su derva, netoksiški, bekvapiai ir atsparūs šviesai bei šilumai. Dažniausiai naudojami ftalatai. Pavyzdžiui, gaminant PVC plastiką, įdėjus daugiau plastifikatorių, galima gauti minkštųjų PVC plastikų. Jei nededama plastifikatorių arba jų yra mažiau (dozė < 10 %), galima gauti standųjį PVC plastiką.
4. Stabilizatorius (įpurškimo plastiko liejimas)
Kad sintetinė derva nesuirtų ir nesugadintų šviesos bei karščio apdorojimo ir naudojimo procese bei pailgintų tarnavimo laiką, į plastiką reikėtų įpilti stabilizatoriaus. Dažniausiai naudojami stearatas, epoksidinė derva ir kt.
5. Dažiklis (plastiko įpurškimas)
Dažikliai gali padaryti plastiką įvairių ryškių ir gražių spalvų. Kaip dažikliai dažniausiai naudojami organiniai dažai ir neorganiniai pigmentai.
6. Lubrikantas
Tepalo funkcija yra neleisti plastikui prilipti prie metalinės formos liejimo metu, o plastiko paviršių padaryti lygų ir gražų. Įprasti tepalai yra stearino rūgštis ir jos kalcio magnio druskos. Be minėtų priedų, į plastiką taip pat galima dėti antipirenų, putojančių medžiagų, antistatinių medžiagų ir kt.
